Palukščio dvaras išsidėstęs netoli Betygalos, priešingame Dubysos krante, Raseinių rajone. XVI – XVIII a. įėjo į Žemaitijos kunigaikštystės Raseinių pavieto administracines ribas, XIXa. priklausė Kauno gubernijos Raseinių apskričiai. Istoriniuose šaltiniuose duomenų, apie Raseinių apskrities Palukščio dvarą, negausu.

Dabar šis kelių bajorų giminių kartų puoselėtas dvaras yra tarsi tiltas, jungiantis epochas, bylojantis mums apie praėjusių kartų dvasingumą ir jų sąmonės lygį.

Dvaras anot XXa. pradžios garsiojo fotografo ir istorinio paveldo tyrinėtojo J.Bulhako, tai visas žemvaldžio pasaulis. Tai jo namai, nuosavybė, darbas, poilsis, džiaugsmas ir pasididžiavimas. „Didelis ar mažas, šimto valakų ar šimto magrų dvaras – tai atskira karalystė. Gyveno tame dvare nuo lopšio iki grabo lentos, įaugdavo į jį kaip tos, ant namo, šešėlį metančios liepos ir kaip jos nuo amžių tvirtas, širdimi į žemę įsišaknijęs, suteikdavo savitą formą ir išvaizdą viskam, kas jį supo“.